Šis temperamentas identifikuojamas kaip galingiausias (ir destruktyviausias). Nėra neprotinga teigti, kad labiausiai keliantys baimę pasaulio diktatoriai ir žiauriausi nusikaltėliai galbūt buvo cholerikai. Vis dėlto, kai šis žmogus iš tikrųjų susipažįsta su Jėzumi Kristumi kaip savo asmeniniu Viešpačiu ir Gelbėtoju ir panaudoja savo stiprybes Dievo garbei, jie tampa reikšmingiausiais krikščionybės lyderiais. Mano nuomone, apaštalas Paulius buvo cholerikas. Prieš atsivertimą Damasko kelyje Paulius naudojo savo temperamento stiprybes judaizmo, savanaudiškumo ir krikščionių terorizmo reikalams skatinti. Po Pauliaus išgelbėjimo jis netrukus tapo ne žydų gynėju.
Pauliaus pavyzdys įrodo, kad žmogaus dvasinis atgimimas nekeičia jo temperamento. Individas yra transformuojamas, pasitelkiant jų temperamento stiprybes, kurios naudojamos kitokiam tikslui, kai jie maitinasi Dievo Žodžiu ir auga kaip naujas kūrinys Kristuje. Cholerikas išlieka choleriku tiek prieš, tiek po atsivertimo / išgelbėjimo patirties.
Cholerikai yra nepaprastai valingi. Apsisprendę jie retai persigalvoja, net jei ir klysta. Cholerikai retai paklausys kieno nors kito patarimų. Jie nori visiškai kontroliuoti save ir aplinkinius. Cholerikai mano, kad jie žino, kas yra geriausia aplinkiniams ir koks, anot jų, yra priimtinas elgesys.
Jie turi didžiulę problemą dėl pykčio – „piktas temperamentas“. Cholerikai yra retai linkę išreikšti tokias emocijas kaip meilė, švelnumas, šiluma ir užuojauta. Tai dažnai atsveria antraeilis temperamentas.
Kai kiti žmonės išreiškia šias emocijas, jie laiko jas nereikalingomis ir nenaudingomis.
Cholerikai mano, kad niekas kitas negali taip gerai atlikti užduoties kaip jie. Jie linkę pervargti ir perdegti. Kai atliekamos įvairios užduotys, norint pasiekti tikslus, jie sugeba elgtis taip kaip reikia, kad viskas būtų padaryta.
Skirtingai nuo melancholiko, kuris sugeba pamatyti projekto problemas, prieš imdamasis veiksmų, cholerikai atsisako pastebėti bet kokias problemas. Cholerikas veršis į priekį, neatsižvelgdamas į to kainą – tikslas pateisina priemones.
Cholerikas yra itin egocentriškas ir kitų poreikiai jam nerūpi.
Jie yra perfekcionistai ir net jų pačių trūkumai nėra tokiais laikomi. Kai jie klysta, jie su tuo nesutiks: tik jų būdas yra teisingas ir svarbus. Vis dėlto, kai cholerikas pateks Jėzaus Kristaus įtakon, Dievo karalystėje gali įsivyrauti didybė.
Atviras, draugiškas, pasitikintis savimi ekstravertas, bičiuliškas, mėgstantis bendrauti, optimistiškas, pasižymintis šaltu protu, orientuotas į užduotis, perfekcionistas, turintis gerą galvą numatyti naujus projektus, ir itin selektyvaus būdo ekstravertas.
Karštakošis, besinaudojantis žmonėmis, nors visi savotiškai naudojasi žmonėmis, bet cholerikas „yra pažymėtas raudona vėliavėle“. Jie mano, kad motyvuoja žmones. Jie nesunkiai nusivilia, bandydami žmones „motyvuoti“. Jie slepia pyktį ir gali būti žiaurūs bei užgaulūs.
Būdamas atviras, optimistiškas, draugiškas, mėgstantis bendrauti, dalinasi meile ir šiltais jausmais, o giliems santykiams žmones renkasi atsargiai ir atidžiai.
Itin egocentriškas (nors taip ir neatrodo), netiesioginis elgesys, atstumiantis žmones, atsisakantis žmonių meilės ir šiltų jausmų (meilę ir šiltus jausmus jie priims tik pagal savo nustatytas sąlygas), paprastai yra žiaurus tiems, kurie atmeta jų manipuliacijas dėl meilės ir šiltų jausmų.
Valingas, geras lyderis, gebantis priimti intuityvius sprendimus, gebantis prisiimti atsakomybę, įprastai viską atlieka efektyviai ir itin disciplinuotai it kariuomenėje. Jie turi valios galią, padedančią viską atlikti iki galo.
Pyktis, žiaurumas, galėjimas elgtis bet kaip, norint išlaikyti kontrolę. Jie susideda su silpnais žmonėmis, o po to piktinasi jų silpnybėmis. Jiems tikslas pateisina priemones, tad jie sugeba elgtis labai blogai. Jie yra labai jautrūs perdegimui.
Koks yra nuostabus choleriko temperamentas, kai jie paklūsta Viešpačiui Jėzui Kristui. Kaip ir bet kuris temperamentas, šis remiasi savo stiprybėmis, o ne silpnybėmis. Padedant Dievui, viskas įmanoma ir kokia palaima gali būti cholerikas (remdamasis savo stiprybėmis, o ne silpnybėmis) Dievo karalystei. Skaitydami Laišką žydams 11: 32-34, matome keletą gerų tikėjimo didvyrių pavyzdžių.
Gairės: Būdo savybės, Charakterio savybės
Lankytojų komentarai